Tik prasidėjus antrajai sovietų okupacijai Rietavo miškai tapo patikima Lietuvos partizanų slėptuve. Iš pradžių juose veikė Lietuvos laisvės armijos (LLA) Vanagų būriai, nuo 1945 m. kovo mėn. Žemaičių legiono (nuo 1946 m. balandžio 17 d. – apygardos) Šatrijos rinktinės partizanai. Rietavo teritorijoje veikė ir Lydžio rinktinės partizanai, kurie tapo 1946 m. rugsėjo 12 d. įkurtos Jungtinės Kęstučio apygardos (JKA) dalimi. 1948 m. balandžio 1 d. JKA reorganizavus buvo įkurtos dvi naujas apygardos ir dalis Rietavo krašto partizanų tapo Kęstučio apygardos Aukuro (nuo – 1949 m. pr. Butigeidžio) rinktinės kovo-tojais. 1951 m. pab. Butigeidžio rinktinė buvo priskirta Žemaičių apygardai, tačiau rinktinės priklauso-mybė nurodoma tiek vienoje, tiek kitoje apygardose. 1952 ir 1953 m. Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo-Etmono pasirašytuose įsakymuose ir raportuose nurodoma, kad Butigeidžio rinktinė buvo šios apygardos sudėtyje. Tuo tarpu Lietuvos ypatingojo archyve išlikusiose operatyvinėse bylose nurodoma, kad ji priklausė Kęstučio apygardai.
Su Rietavo krašte veikusiais partizanais kovojo sovietų represinių struktūrų darbuotojai, įsikūrę Rietavo miestelyje 1944 m.
1944 m. spalio 8 d. pro Rietavą pražygiavo sovietų armija. Tais pačiais metais miestelyje buvo įkurtas NKVD-MVD-MGB Telšių aps. Rietavo valsčiaus poskyris (nuo 1948 m. gruodžio 17 d. tapęs Rietavo apskrities, nuo 1950 m. birželio 20 d. – rajono skyriumi) ir Rietavo vls. (apskrities, rajono) stribų būstinė.
1945 m. sausio mėn. miestelyje buvo įkurta 1-ojo Pabaltijo fronto užnugario apsaugos NKVD kariuomenės užkarda, tų pačių metų liepos 27 d. – Leningrado fronto užnugario apsaugos NKVD kariuomenės 120-ojo pulko užkarda. 1946–1947 m. kariuomenė, be operatyvinių veiksmų, pagal agentų pranešimus reguliariai rengdavo didelius planinius siautimus, naršydavo miškus, tikrindavo gyventojų sodybas. Vėliau kariškiai į kautynes su partizanais vykdavo tik turėdami operatyvinių žinių, kurias jiems teikdavo Rietavo apylinkėse veikę NKVD-MVD-MGB užverbuoti agentai.
1950 m. rugpjūčio mėn. Rietave buvo dislokuota MGB vidaus kariuomenės 2-osios šaulių divizijos 32-ojo pulko kuopa.
1945–1950 m. vykusiose karinėse operacijose kariškiams padėdavo jau mūsų minėtų Rietavo represinių struktūrų darbuotojai, taip pat specialiai karinėms operacijoms vykdyti suvežti Skaudvilės, Šilutės, Šilalės ir Tauragės valsčių (nuo 1950 m. – rajonų) stribai.
Žuvusių partizanų palaikai buvo niekinami Rietavo miestelio aikštėje arba sovietų represinių struktūrų pastato (šiuo metu Parko g. 8) teritorijoje. Vėliau juos užkasdavo įvairiose šalia pastato esančio Rietavo Oginskių parko vietose, sumesdavo į šalia buvusį tvenkinį arba užkasdavo netoli Rietavo m. esančiuose miškuose.
Prasidėjus Atgimimui pradėtos užkastų žuvusių partizanų palaikų paieškos.
Pirma jų vykdyta 1990 m. spalio mėn. Rietavo dvaro teritorijoje. Paieškose dalyvavo ir VU Medicinos f-to Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vyr. dėstytojas med. m. kand. Rimantas Jankauskas. 1990 m. spalio 12 d. jo atlikto tyrimo išvadose nurodoma, kad paieškos metu rasti 13-os žmonių palaikai. 6-ių palaikų liekanos sukėlė didelių abejonių, tačiau tolimesnį jų tyrimai nebuvo atlikti. Dėl kitų 7-ių (6 vyrų ir 1 nėščios moters) žuvimo ir užkasimo aplinkybių nekilo jokių abejonių. Tikėtina, kad tai buvo:
1953 m. kovo 17 d. Rietavo r. Klibių k. apylinkių miške įrengtame bunkeryje kautynėse su MVD Rieta-vo r. skyriaus stribais ir MVD kariuomenės kareiviais žuvę Žemaičių apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio partizanai:
- BALANDIS ALBINAS-GUMNAGIS, Ignaco, gimė 1903 m. vasario 22 d. Telšių aps. Rietavo vls. Spraudžio k. Ten ir gyveno. Buvo invalidas (po nudegimo buvo pažeista viena koja ir ranka. Ant vienos kojos avėjo savos gamybos batą). 1937 m. vedė Barborą Grauslytę. Partizanų ryšininkas. 1948 m. dirbo kolūkio pirmininku. 1950 m. A. Balandis buvo suimtas ir tardytas. Paleistas. 1950 m. rugpjūčio mėn. tapo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio partizanu. 2000 m. gruodžio 13 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
- GAILIUS KOSTAS-KLAJŪNAS, Jurgio, g. 1932 m. Tauragės aps. Švėkšnos vls. Kurmių k. Moksleivis. Nuo 1948 m. Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio partizanas. 1951 m. birželio 14 d. m. žuvusio Pilies būrio partizano Prano-Rustano ir 1952 m. rugsėjo 30 d. žuvusio šio būrio partizano Vaclovo-Trimito Gailių brolis. 2014 m. kovo 6 d. jam pripažintas kario sava-norio statusas (po mirties).
- GAILIENĖ (VENCKUTĖ, VENSKUTĖ) VERONIKA, Petro, g. 1924 (1929) m. Telšių aps. Rietavo vls. Plunkėnų k. Partizano Kosto Gailiaus-Klajūno žmona. Nuo 1951 m. Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio partizanė.
- RUIGYS JUOZAS-ŠARŪNAS, Jeronimo, g. 1933 m. Kretingos aps. Veiviržėnų vls. Liepaičių k. Žemaičių apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio partizanas.
- STRIAUKA DOMAS-ŽVAINYS, Povilo, g. 1929 m. Kretingos aps. Veiviržėnų vls. Misgirių k. 1951 m., vengdamas mobilizacijos į sovietų armiją, tapo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio partizanu
- brolis STRIAUKA KAZYS-ŽALGIRIS, Povilo, g. 1930 m. Kretingos aps. Veiviržėnų vls. Misgirių k. Nuo 1952 m. Žemaičių apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio partizanas.