Istoriniai-archyviniai duomenys

Žuvusiųjų palaikai buvo atvežti į Rietavą ir niekinti. Vėliau išvežti į Vatušių k. (dabar Rietavo sav. Rietavo sen.) ir niekinti MGB Rietavos r. skyriaus tardymo pastato kieme. Manoma, kad šio kiemo teritorijoje ir užkasti.

1950 m. liepos 27 d. vakare Rietavo r. Jankaičių k. netoli gyventojo Edvardo Norvilo sodybos 80-ies MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareivių grupės vykdytos karinės operacijos metu žuvę Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Merkio tėvūnijos Gangsterio būrio partizanai:

  1. MARKAUSKAS (MORKEVIČIUS) ANTANAS-GANGSTERIS, Antano g. 1930 (1921) m. Gyveno Telšių aps. Rietavo vls. Pyvorų k. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Merkio tėvūnijos būrio vadas. 1950 m. birželio 4 d. žuvusios partizanės Olgos Markauskaitės Armalienės-Ponios
  2. BENDIKIENĖ SKUODAITĖ ZOFIJA-PONIA, Igno, g. 1919 m. Telšių aps. Rietavo vls. Bubėnų k. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Merkio tėvūnijos Gangsterio būrio partizanė
  3. DAUSYNAS BENEDIKTAS-VAINUTAS, Mykolo, g. 1932 m. Kretingos aps. Endriejavo vls. Dausynų k. 1948 m. gegužės 22 d., tremiant motiną Barborą Dausynienę, pabėgo. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Merkio tėvūnijos Gangsterio būrio partizanas.
  4. ŠATEIKIS ANTANAS-DARŽA, Liudoviko, gimė 1925 m. sausio 20 d. Telšių aps. Rietavo vls. Pyvorų k. 1945 m. slapstėsi nuo mobilizacijos į sovietų armiją. Partizanų ryšininkas. 1949 m. kovo 25 d., tremiant šeimą, nebuvo namuose. Suimtas kelis kartus. Kalintas ir tardytas NKVD-MVD-MGB Rietavo vls. poskyrio ir stribų būstinės pastate. Paleistas. 1949 m. po paskutiniojo paleidimo tapo Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Merkio tėvūnijos Gangsterio būrio partizanu. 1999 m. gegužės 27 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

Žuvusiųjų palaikai niekinti Klaipėdos r. Endriejavo mstl. aikštėje. Vėliau užkasti nuo antrojo pasaulinio karo prie miestelio likusiuose apkasuose. 1989 m. liepos mėn. žuvusių partizanų artimų-jų rasti ir 1989 m. rugpjūčio mėn. palaidoti: A. Šateikis šeimos kape Rietavo m. kapinėse, kiti – šeimų kapuose kitose kapinėse. 1990 m. rugpjūčio 28 d. sūnus A. Rūškys tėvo B. Dausyno palaikus perlaidojo į Kauno r. Raudondvario mstl. sutvarkytą partizanų užkasimo vietą, esančia Nevėžio g.  Yra pastatytas antkapinis koplytstulpis.

1950 m. spalio 30 d. Plungės r. Pakerų k. MGB kariuomenės kareivių ir 10 Klaipėdos sr. valdybos agentų smogikų vykdytos karinės čekistų operacijos metu žuvę Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Rietavo būrio (vadas Vladas Gira-Gorkinas) partizanai:

  1. KRYŽEVIČIENĖ STEFANIJA-UOGA, Juozo, g. 1927 m. Gyveno Telšių aps. Rietavo vls. Vatušių k. Partizanė nuo 1949 m. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Rietavo būrio vado Gorkino 1948 m. birželio 2 d. Plungės kalėjime mirusio Žemaičių apygardos partizanų ryšininko Petro Kryževičiaus žmona.
  2. GRIGUOLA (GRIGOLA) KAZYS-KIRVIS, Kazio, g. 1929 m. Gyveno Telšių aps. Rietavo vls. Kungių k. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Rietavo būrio partizanas.
  3. JONUŠAS JUOZAS-KRIUKAS, Vinco, g. 1928 Telšių aps. Plungės vls. Stalgėnų k. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Rietavo būrio partizanas.
  4. LELIUGA JUOZAS-JŪRA, Jono, g. 1929 m. Gyveno Telšių aps. Plungės vls. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Rietavo būrio partizanas.
  5. STONYS VACLOVAS (VINCAS?), g. 1928 m. Telšių aps. Žarėnų vls. Medingėnų k. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Rietavo būrio partizanas.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Plungėje, vėliau užkasti Plungės miesto žvyrduobėse Pakerų k. Sovietiniais metais, statant naujus gyvenamuosius miesto rajonus, šioje vietoje kasant žvyrą, užkasimo vieta sunaikinta.    

1951 m. spalio 26 d. LSSR MGB suvestinėje apie kovas su partizanais nurodoma, kad MGB LSSR 2-N skyriaus Telšių r. vykdė karinę čekistų operaciją (konkreti data nenurodoma), kurios metu buvo nukauti:                

  1. ARMONAS ALBERTAS (ALBINAS)-SAULIUS, Petro, g. 1924 (1929) m. Tauragės aps. Tauragės vls. Tuščių k. Partizanas nuo 1948 m. gegužės mėn. Žemaičių apygardos būrio vadas.
  2. PAULAUSKAS VYTAUTAS PETRAS-JAUNUTIS, Prano, g. 1932 (1933) m. Telšių aps. Telšių vls. Gadūnavo k. Moksleivis. Nuo 1944 m. rudens slapstėsi. Nuo 1945 m. Žemaičių apygardos Alkos rinktinės Sedos kuopos partizanas

Žuvusiųjų palaikai rasti ir palaidoti Telšių r. Nevarėnų mstl. kapinėse.              

Kiti:                                                                            

  1. ABROMAVIČIUS ALEKSANDRAS. Daugiau duomenų nerasta.
  2. BAGINSKAS JULIUS-LIŪTAS, LAPINSKAS, SIAUBAS, Antano, g. 1922 m. Telšių aps. Luokės vls. Paliepių k. Baigė 4 Biržuvėnų pradžios mokyklos skyrius, Varnių Žemės ūkio mokyklą. Mokėsi kalvystės. Vokiečių okupacijos metais dirbo pardavėju Luokės mstl. Nuo 1944 m. LLA organizacijos Vanagai narys. Nuo 1947 m. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Luokės kuopos vadas. Šatrijos rinktinės vado pavaduotojas ir štabo narys. Nuo 1948 m. rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas. Žuvo 1948 m. rugpjūčio 3 d. Telšių aps. Žarėnų vls. prie Kliokio ežero (2 km nuo Žarėnų mstl.) kartu su partizanu Vladu Venckumi. 1999 m. gegužės 12 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1998 m. gegužės 20 d. įsakymu suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).  
  3. BALČINAS PETRAS-PUŠIS, RADVILA, Jono, gimė 1918 m. gruodžio 17 d. Tauragės aps. Kvėdarnos vls. Kvėdarnos mstl. Baigė 4 pradžios mokyklos skyrius. LŠS narys. Tarnavo LR kariuomenėje. Pirmosios sovietų okupacijos metais buvo inkorporuotas į Raudonąją armiją. Iš ten pabėgęs, konspiracijos sumetimais pasikeitė pavardę į Balčiūno. Dirbo Pagėgiuose žibalo pardavėju. Nuo 1943 m. LLA karys. 1944 m. vasario 16–gegužės 15 d. gen. P. Plechavičiaus vadovaujamos Lietuvos vietinės rinktinės karys. Nuo 1944 m. Pušies būrio partizanas. 1946 m. vasario 18 d. į Severouralską (Sverdlovsko sr.) buvo ištremti tėvai Jonas ir Anelė Balčinai, sesuo Stefanija ir dar du giminaičiai. Tremtyje abu tėvai mirė. Nuo 1947 m. pradžios P. Balčinas ėjo Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio (vėliau – Aukuro) rinktinės 3-iosios kuopos štabo nario pareigas. Nuo 1947 m. spalio mėn. šios rinktinės Marso ra-jono štabo, nuo 1948 m. liepos mėn. Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės Švyturio (nuo 1949 m. – Dariaus) rajono štabo narys. 1949 m. balandžio mėn. į kitas pareigas perkėlus Praną Briedį-Jūrą, P. Balčinas buvo paskirtas vadovauti Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijai. 1951 m. liepą paskirtas Butigeidžio rinktinės, netrukus įėjusios į Žemaičių apygardą, vadu (pareigos patvirtintos apygardos vado Vlado Montvydo-Etmono 1952 m. rugsėjo 8 d.), turėjo partizanų leitenanto laipsnį. P. Balčinas vadovavo partizanams 1948 m. birželio 8 d. užimant Kretingos aps. Veiviržėnų miestelį, 1950 m. vasario 9 d. ir gegužės 5 d. – Endriejavo miestelį. 1952 m. lapkričio 12 d. P. Balčiną sušaudė patys jo rinktinės partizanai. Įsakymą sunaikinti rinktinės vadą davė jo pavaduotojas Antanas Jonušas-Vilkas, suklaidintas MGB agentų. 2009 m. kovo 12 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
  4. BENETAUSKAS ALGIS, g. Telšių aps. Plungės vls. Stalgo k. Daugiau duomenų nerasta.
  5. BUTKEVIČIUS KONSTANTINAS-LYRA, Mykolo, gimė 1912 m. rugpjūčio 8 d. Telšių aps. Rietavo mstl. Gyveno Kretingos aps. Endriejavo vls. Sausių k. Mokėsi Rietavo progimnazijoje, Plungės mokytojų seminarijoje, Kauno policijos mokykloje, kurią baigė 1938 m. Dirbo Telšių aps. Žarėnų ir Kretingos aps. Darbėnų valsčiuose. Nuo 1940 m. dirbo Judrėnų girininkijoje, vėliau Rietavo miškų urėdijoje buhalteriu. Vadovavo Rietavo dūdų orkestrui. 1942 m. birželio 13 d. vedė Eveliną Berlinskaitę. Rietavo policijos, vėliau – Kvėdarnos policijos viršininkas. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai persikėlė gyventi į Klaipėdos kraštą Poškų k. Suimtas. Tardytas Tauragėje. Paleistas 1949 m. Iš kart tapo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Laisvės būrio partizanu. Žuvo 1950 m. vasario 15 d. Klaipėdos aps. Veiviržėnų vls. Aisėnų miške įrengtame bunkeryje kartu su būrio vadu Pranu Auškalniu-Laisve, Ainiu, partizanais Eduardu Gavrilčiku-Aidu, Bronislava Žemgulyte. Žuvusiųjų palaikai niekinti prie MGB Veiviržėnų vls. poskyrio, vėliau sumesti į šio poskyrio kieme buvusį šulinį. Atgimimo metu LPKTB Veiviržėnų skyriaus tarybos narių rūpesčiu kalkių nesuėstos palaikų dalys ištrauktos iš šulinio ir 1990 m. vasario 16 d. palaidotos Veiviržėnų mstl. kapinėse. 2002 m. balandžio 18 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
  6. BUŽAS ANTANAS-ŠIRŠŪNAS, Antano, g. 1916 (1918) m. Telšių aps. Rietavo vls, Lėgų k. Mobilizuotas į sovietų armiją. Pabėgo. Nuo 1946 m. Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės, vėliau – Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio partizanas. 1951 m. gruodžio 28 d. mirė susirgęs miške įrengtame bunkeryje.
  7. žmona BUŽIENĖ (JASAITĖ) VIKTORIJA-BITĖ, BITELĖ, ŽIBUTĖ, Juozo, g. 1919 m. Telšių aps. Rietavo vls. Lėgų k. Nuo 1946 m. Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės, vėliau – Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio partizanė. Žuvo 1952 m. liepos 18 d. Priekulės r. Šiuraičių k. MGB vidaus apsaugos kariuomenė kareivių vykdytos karinės čekistų operacijos metu kartu su būrio vadu Antanu Paulausku-Ežiu, Bėgūnu, partizanais Bonaventūru Venskumi-Vydūnu, Jokūbu Geruliu-Jurgeliu ir partizanų ryšininke Vinceslava Oželyte Vida-Klajūne. Žuvusiųjų palaikai atvežti į MGB Priekulės r. skyriaus kiemą ir paguldyti ant malkų ūkiniame pastate, vėliau užkasti šio skyriaus teritorijoje.
  8. ČIUŽUS ČESLOVAS KAZIMIERAS-AIDAS, VYTAUTAS, Barboros, gimė 1920 m. sausio 16 d. Telšių aps. Rietavo vls. Vatušių k. Gyveno Šilutės aps. Molgirių k. 1946 m. vasario 9 d. vedė Jadvygą Meižaitę. Nuo 1947 m. vasario mėn. Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės, vėliau – Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Geležinio Vilko būrio (vadas Antanas Jonušas-Vilkas) partizanas. Vienintelis sugebėjo pasitraukti iš 1949 m. gegužės 23 d. Rietavo aps. Spraudžio apyl. prie Letauso upės vykusių kautynių su MGB Klaipėdos aps. skyriaus karine čekistų grupe. 1950 m. pr. paskirtas Dariaus tėvūnijos Geležinio Vilko būrio, veikusio Priekulės, Šilutės, Švėkšnos ir Žemaičių Naumiesčio apylinkėse, ir nuo 1951 m. pabaigos įjungto į Žemaičių apygardą, vadu. Žuvo 1952 m. sausio 11 d. Šilutės r. Švėkšnos vls. Stankiškių k. prie Bružo sodybos per MGB vykdytą karinę operaciją. Palaikai niekinti Pagėgiuose. Atpažinimui buvo atvežta žmona. Vėliau palaikai niekinti MGB Priekulės r. skyriaus kieme ir užkasti jo teritorijoje. 2000 m. gegužės 24 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
  9. DARGIS ALFONSAS-ALUTIS, Jurgio, g. 1915 m. Gyveno Kretingos aps. Mosėdžio vls. Nevočių k. Nuo 1950 m. Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Jono Eidėjaus-Sakalo būrio partizanas. Žuvo 1951 m. gegužės 8-osios naktį Skuodo r. Kulių I k. prie Veronikos Paulauskienės sodybos MGB Skuodo r. sk. surengtoje pasaloje. Palaikai galėjo būti užkasti Mosėdžio Vaclovo Intos akmenų muziejaus teritorijoje. Atminimas įamžintas šioje vietoje pastatytame paminkle.
  10. DAUGINTIS KAZIMIERAS, g. Telšių aps. Rietavo vls. Užpinikio k. Daugiau duomenų nerasta.
  11. GAILIUS PRANAS-RUSTANAS, Jurgio, gimė 1921 m. rugsėjo 13 d. Tauragės aps. Švėkšnos vls. Kurmių k. Partizanas nuo 1946 m. Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio skyriaus vadas. Žuvo 1951 m. birželio 14 d. Rietavo r. Judrėnų apylinkių Šaukėnų miške. 1953 m. kovo 17 d. žuvusio Piles būrio partizano Kosto Gailiaus-Klajūno 2014 m. kovo 6 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).