LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas generolas
JONAS ŽEMAITIS-VYTAUTAS (1909-1954)
Gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje. 1929 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1936–1938 m. studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje. Jam suteiktas kapitono laipsnis. 1944 m. Šiluvos ir Tytuvėnų valsčiuose suorganizavo apie 150 vyrų į generolo Povilo Plechavičiaus Vietinę rinktinę ir pats tapo šios rinktinės 310-ojo bataliono vadu. Vokiečiams rinktinę išformavus, kurį laiką slapstėsi, o nuo 1945 m. tapo Žebenkšties rinktinės štabo viršininku. 1947 m. gegužės mėn. išrinktas Kęstučio apygardos vadu. 1948 m. gegužės mėn. įkūrė Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sritį, tapo jos vadu. 1949 m. vasario mėn. visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Jonas Žemaitis išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, taip pat laikinai ėjo Gynybos pajėgų vado pareigas, jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų generolo laipsnis. 1951 m. gruodžio mėn. ištikus insultui, atsisakė pareigų. Vėl pradėjo jas eiti 1953 m. pavasarį. Tų metų gegužės 30 d. išdavus bunkerį, Jonas Žemaitis suimtas gyvas. 1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties), o 1998 m. sausio 28 d. – dimisijos brigados generolo laipsnis (po mirties). 2009 m. kovo 11 d. LR Seimo nutarimu pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu.
LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas, gynybos pajėgų vadas pulkininkas
ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS (1918-1957)
Gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV, Niu Britene. 1921 m. kartu su tėvais grįžo į tėvynę. 1937 m. baigė Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją, vėliau – Panevėžio (perkeltą Klaipėdos) pedagoginį institutą ir Kauno karo mokyklą. 1940–1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje. Partizanas nuo 1945 m. 1946 m. išrinktas Merkio rinktinės vadu. 1947 m. tapo Dainavos apygardos vadu. Nuo 1948 m. – Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadas. 1949 m. vasario mėn. dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, 1949 m. rudens pradžioje paskirtas Gynybos pajėgų vadu. 1950 m. gegužės 30 d. LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu Adolfui Ramanauskui-Vanagui suteiktas laisvės kovotojo partizanų pulkininko laipsnis, o lapkričio 23 d. apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnių Laisvės kovos kryžiais. 1956 m. spalio 12 d. Kaune buvo suimtas, kankinamas. Sušaudytas Vilniuje 1957 m. lapkričio 29 d. 1998 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas dimisijos brigados generolo laipsnis (po mirties), 1998 m. kovo 6 d. suteiktas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties), o 1999 m. vasario 1 d. – Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties).
LLKS Tarybos prezidiumo narys, LLKS visuomeninės dalies viršininkas pulkininkas
JUOZAS ŠIBAILA-MERAINIS (1905-1953)
Gimė 1905 m. kovo 18 d. Alytaus apskrities Vadėnų kaime. Baigęs Alytaus mokytojų seminariją mokytojavo Alytaus ir Ukmergės apskrityse. Buvo Šaulių sąjungos narys, apdovanotas Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinu. 1944 m. įstojo į generolo Povilo Plechavičiaus Vietinę rinktinę. Partizanas nuo 1944 m., buvo Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės štabo viršininkas, redagavo rinktinės leidinį „Tėvynė šaukia“. Nuo 1948 m. vasario mėn. dirbo Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities štabe. Po metų kaip šios srities atstovas deleguotas į kuriamą partizanų vyriausiąją vadovybę. Nuo 1949 m. vasario mėn. – LLKS Tarybos prezidiumo narys, LLKS Visuomeninės dalies viršininkas, leidinio „Prie rymančio Rūpintojėlio“ redaktorius. 1950 m. gegužės 30 d. LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų pulkininko laipsnis, apdovanotas visų trijų laipsnių Laisvės kovos kryžiais. Žuvo išduotas 1953 m. vasario 11 d. Ramygalos valsčiaus Aukštadvario kaime. 1998 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis (po mirties), o 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu – Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties)..
LLKS Tarybos prezidiumo sekretorius majoras
PETRAS BARTKUS-ŽADGAILA (1925-1949)
Gimė 1925 m. gegužės 30 d. Raseinių apskrities Pakapurnio kaime. Į rezistencinę kovą įsitraukė 1941 m., buvo aktyvus Lietuvos laisvės armijos narys. Studijavo Aukštesniojoje technikos mokykloje. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, subūrė Raseinių apskrities partizanus, buvo Kęstučio apygardos štabo organizacinio skyriaus viršininkas. 1947 m. gegužės 28 d. BDPS prezidiumo pirmininko nutarimu Petrui Bartkui-Žadgailai suteiktas laisvės kovotojo partizanų majoro laipsnis. 1947 m. lapkričio mėn. Kęstučio apygardos vado Jono Žemaičio pavedimu jis organizavo naują – Prisikėlimo – apygardą, kuri buvo įkurta 1948 m. vasarą. Rašė eilėraščius, skelbė partizanų spaudoje Alkupėno slapyvardžiu. Dalyvavo 1949 m. vasario mėn. visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, buvo paskirtas LLKS Tarybos prezidiumo sekretoriumi. Žuvo 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio apskrities Užpelkių miške. Po mirties Petrui Bartkui-Žadgailai suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas. 1997 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties), o 1998 m. gegužės 19 d. – pulkininko laipsnis (po mirties).
LLKS Tarybos narys kapitonas
ALEKSANDRAS GRYBINAS-FAUSTAS (1920-1949)
Gimė 1920 m. vasario mėn. mokytojo šeimoje Šakių apskrities Lukšių kaime. Partizanas nuo 1945 m. pabaigos. Dalyvavo kuriant Tauro apygardos Žalgirio rinktinę, buvo rinktinės štabo narys – Žvalgybos skyriaus viršininkas. 1948 m. spalio 8 d. tapo Tauro apygardos vadu. 1949 m. vasario mėn. dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime. Jo metu Aleksandrui Grybinui-Faustui suteiktas laisvės kovotojo partizanų kapitono laipsnis. LLKS Tarybos narys. 1949 m. birželio 16 d. LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu apdovanotas 2-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais. Žuvo 1949 m. rugsėjo 28 d. Šakių apskrities Jankų valsčiaus Šunkarių miške patekęs į pasalą. 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties) ir pulkininko laipsnis (po mirties).
LLKS Tarybos prezidiumo narys pulkininkas leitenantas
LEONARDAS GRIGONIS-UŽPALIS (1905-1950)
Gimė 1905 m. gruodžio 14 d. Rokiškio valsčiaus Pužonių kaime. Į partizaninę kovą įsitraukė 1944 m. Buvo Šiaulių ir Radviliškio apylinkėse veikusios Vytauto Didžiojo–Atžalyno rinktinės štabo viršininkas, vėliau – Prisikėlimo apygardos vadas. 1949 m. vasario mėn. dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, apdovanotas 3-iojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais. 1950 m. gegužės 30 d. LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu Leonardui Grigoniui-Užpaliui suteiktas laisvės kovotojo partizanų pulkininko leitenanto laipsnis. Žuvo 1950 m. liepos 22 d. Ariogalos apylinkių Daugėliškių miške. 1950 m. lapkričio 23 d. LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko įsakymu Leonardas Grigonis-Užpalis apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnių Laisvės kovos kryžiais (po mirties). 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties) ir pulkininko laipsnis (po mirties).
LLKS Tarybos narys kapitonas
VYTAUTAS GUŽAS-KARDAS (1920-1949)
Gimė 1920 m. sausio 2 d. Rokiškio apskrities Sičiūnų kaime. Kęstučio apygardos partizanas. 1948 m. gegužės 5 d., įkūrus Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sritį, paskirtas jos štabo viršininku. 1947 m. gegužės 28 d. BDPS prezidiumo nutarimu jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų kapitono laipsnis. 1949 m. vasario mėn. dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime. LLKS Tarybos narys. Žuvo 1949 m. birželio 11 d. Eržvilko valsčiaus Smaidrių kaime. 1949 m. birželio 16 d. LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu Vytautas Gužas-Kardas apdovanotas 2-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais (po mirties). 1998 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis (po mirties), o 1998 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu – Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties).
LLKS Tarybos prezidiumo narys kapitonas
BRONIUS LIESYS-NAKTIS (1922-1949)
Gimė 1922 m. balandžio 16 d. progimnazijos direktoriaus šeimoje Ramygaloje. 1941 m. tėvai ištremti į Sibirą. VDU studijavo žurnalistiką. Lietuvos laisvės armijos narys. 1944 m. su broliu Antanu LLA vadovybės nurodymu išvyko į Vokietijos žvalgybos mokyklą, ten mokėsi partizaninio karo taktikos. 1945 m. grįžo į Lietuvą, buvo Kęstučio apygardos partizanas. Nuo 1948 m. liepos 27 d. – Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas. Nuo 1949 m. vasario mėn. – LLKS Tarybos prezidiumo narys. 1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų kapitono laipsnis. Rašė eilėraščius, spausdino pasirašydamas Ėglio slapyvardžiu. Žuvo 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio apskrities Užpelkių miške. 1950 m. lapkričio 23 d. LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu Bronius Liesys-Naktis apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnių Laisvės kovos kryžiais (po mirties). 1998 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis (po mirties), o 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu – Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties).