Rezistencijos atminimo vietos

1. Rietavo apylinkėse kovojusių ir žuvusių partizanų bei jų rėmėjų memorialas Rietavo kapinėse (koordinatės: Š 55°43’58“ R 21°55 ‘8″)

Memorialas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Rietavo grupės, buvusių politinių kalinių ir tremtinių rūpesčiu pradėtas formuoti 1990 m. spalio 15 d. čia palaidojus Rietavo dvaro sodybos teritorijoje tikslinių paieškų metu surastų trylikos partizanų palaikus. Kryžiaus autorius buvęs tremtinys Melitonas Norvaišas. 1991 m., 2004 m., 2012 m. šioje kapavietėje buvo palaidoti ir vėlesniais metais įvairiomis aplinkybėmis surasti keturiolikos partizanų palaikai. Jų vardai ir pavardės įamžinti bendrame Rietavo krašto pokario rezistentų sąraše memorialo plokštėse.

Paminklinių plokščių pastatymą iniciavo žuvusių partizanų artimieji Damijonas Sungaila, Irena Sungailaitė-Stonienė, Alfreda Gečaitė-Girdzijauskienė ir Gediminas Girdzijauskas. Pavardžių sąrašą sudarė Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus inicijuota rezistencijos atminties iniciatyvinė grupė, vadovaujama šaulio Stepono Eigirdo. Paminklinių plokščių autorius Jeronimas Garška. Finansavo Rietavo savivaldybė. Paminklinės plokštės pašventintos 2005 m. rugsėjo 11 d.

2. Rietavo savivaldybės Daugėdų seniūnija Gudalių miškas (koordinatės: Š 55˚48’50“R 21˚56’18“)

1950 m. gegužės 8 d. šioje vietoje kautynėse su MGB Rietavo aps. skyriaus karine-čekistine grupe žuvusių Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Plungės būrio vado Prano Cirtauto-Valio, jo pavaduotojo ir grupės vado Igno Varnelio-Zabino, Rietavo būrio grupės vado Kosto Kelpšos-Natrelės atminimo kryžius.

Kryžiaus autorius Feliksas Prišmantas. Atidengtas 2001 m. birželio 9 d. Birutės ir Povilo Griguolų rūpesčiu ir lėšomis.

3.  Rietavo savivaldybės Daugėdų seniūnija Kungių miškas (koordinatės: Š 55˚48’47“R 21˚59’02“)

1950 m. birželio 4 d. šioje vietoje kautynėse su MGB 2-N valdybos ir MGB Rietavo aps. skyriaus operatyvine grupe ir MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviais žuvusių Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės štabo viršininko, Merkio tėvūnijos vado Vlado Gečo-Tonio, jo pavaduotojo, Rietavo būrio vado Juozo Sungailos-Ramučio, grupės vado Cezario Armalio-Cezario ir partizanų, Olgos Markauskaitės Armalienės-Ponios, Veronikos Liudovikos Bytautienės-Ąžuolės atminimo kryžius.

Kryžius pastatytas 2000 m. buvusio bendražygio, politinio kalinio Adomo Griguolos-Bradstvos rūpesčiu.

4. Rietavo seniūnija Pyvorų miškas (prie kelio Rietavas-Kuliai už Liolių; koordinatės:  Š 55°45’37“R 21˚49’26“).

Šioje vietoje 1952 m. balandžio 8 d. per susišaudymą su MGB Rietavo ir Plungės rajonų skyrių karine-čekistine grupe žuvusių Žemaičių apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio grupės vado Kazimiero Pupalės-Karvelio ir partizano Jeronimo Gumuliausko-Mindaugo atminimo kryžius.

Paminklą iniciavo ir finansavo A. Vytės-Ąžuolo ir Vl. Jonušo-Vilko giminaičiai, partizanų  ryšininkė Zuzana Pakalniškytė-Norkienė ir jos vyras Stasys Norkus iš Judrėnų seniūnijos. Raides iškalė Straukai iš Saugų miestelio Šilutės rajone. Kryžius atidengtas 2002 m. rugsėjo 26 d.

6. Rietavo seniūnija Pelaičių kaimas. Paminklas partizanų Mickų sodyboje (koordinatės: Š 55˚41’43“R 21˚56’26“).

Tipinis atminimo ženklas šioje sodyboje gimusių partizanų Petro ir Prano Mickų (g. 1919 ir 1921), žuvusių 1945 m. rugpjūčio 7 d. Pelaičių k. apylinkėse Kulgalio pamiškėje, atminimui.

Paminklo autorius dizaineris Romas Navickas.
Paminklo pastatymo ir sodybos tvarkymo iniciatorius Viktoras Jokūbaitis. Atidengtas 2005 m. rugpjūčio 6 d.

7. Klaipėdos rajonas Endriejavo seniūnija Klibių kaimas Patyrio miškas (koordinatės: Š 55˚41’50“R 21˚46’50“)

Tipinis atminimo ženklas 1953 m. kovo 17 d. šiame miške kautynėse su MVD Rietavo r. skyriaus stribais ir MVD kariuomenės kareiviais žuvusių Žemaičių apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio partizanų Albino Balandžio-Gumnagio, Kosto Gailiaus-Klajūno, Juozo Ruigio-Šarūno, Domo Striaukos-Žvainio, Kazio Striaukos-Žalgirio ir Veronikos Venckutės-Gailienės atminimui.

Paminklo autorius dizaineris Romas Navickas. Pastatytas 2008 m. spalio 9 d. Paminklo pastatymu rūpinosi Klaipėdos rajono Endriejavo seniūnija ir partizanų artimieji.

8. Rietavo seniūnija Spraudės kaimas Meškių miškas, prie Letauso upelio (koordinatės: Š 55˚38’58“ R 21˚53’59“)

Paminklas ir tipinis atminimo ženklas šioje vietoje 1949 m. gegužės 23 d. kautynėse su MGB Klaipėdos aps. skyriaus karine-čekistine grupe žuvusių Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio vado Stanislovo Būdvyčio–Lendrės ir Lendrės grupės partizanų Kazimiero Bidvos–Plieno, Vladislovo Būdvyčio–Vėjo, Stepono Darkšo–Dobilo, Prano Grauslio–Kardo, Antano Mažučio–Debesies, Praciškaus Pivoriaus–Karaliuko, Jono Riaukos–Mėnulio, Jono Rusteikos–Šturmo, Bronislovo Toliušio–Jazmino bei Kazimiero Žemgulio–Varno atminimui. Atidengtas 1992 m. rugpjūčio 18 d.

Paminklo pastatymą inicijavo žuvusių partizanų Jono Riaukos-Mėnulio brolis Petras Riauka, Stanislovo- Būdvyčio-Lendrės ir Vladislovo Būdvyčio-Vėjo brolis Konstantinas Būdvytis, Bronislovo Toliušio-Jazmino žmona Bronislava ir sūnus Bronislovas Toliušis. Paminklo autorius Petras Riauka. Tipinio atminimo ženklo autorius dizaineris R. Navickas. Pastatytas 1999 m. gegužės 19 d. partizano Stanislovo-Lendrės ir Vladislovo-Vėjo Būdvyčių brolio Konstantino Būdvyčio rūpesčiu.

9. Rietavo seniūnija Spraudės kaimas, prie kelio  Rietavas-Spraudė (koordinatės: Š 55˚39’29“ R 21˚50’06“)

Paminklinis akmuo Spraudės kaimo šaulių atminimui: Žadvainių miške žuvusiems Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies-Rambyno būrio partizanams Antanui Kontrimui-Paramai, Onai Juškienei-Stirnai, Onytei, Pranui Grausliui-Pavasariui, Antanui Gedmintui-Lakštučiui, Juozui Oželiui-Dagiliui, Albinui Balandžiui-Gumnagiui, ir Sibire žuvusiems Pranui Pociui, Jonui Kontrimui, J. Pociui, J. Juškai, Adolfui Mickui, Pranui Kontrimui. Šalia paminklo stovi Spraudės kaimo išeivių kryžius.

P.S. Antano Kontrimo-Paramos penkių partizanų būrio likvidavimui 1952 m. sausio 26 d. buvo sutelktos

MGB kariuomenės 4-ojo vidaus apsaugos būrio 270 kareivių ir 130 Rietavo ir Kretingos r. stribų.

Paminklas pastatytas 1991 m. birželio 29 d. Autoriai – tremtyje prie Belamor kanalo žuvusio šaulio Jono Kontrimo sūnus Zigmas Kontrimas ir Vytautas Gedmintas. Atminimo plokštę pagamino Zigmo Kontrimo sūnus Zigmas Kontrimas. Kryžius pastatytas 1991 m. birželio 29 d. Stefanijos Lenkšaitės ir Rūtos Jakobsonienės rūpesčiu.

10. Rietavo seniūnija Rindžių kaimas, Stanislovo Vytės sodyba  (koordinatės: Š 55˚37’51“R 21˚53’09“)

1950 m. kovo 1 d. Lėgų miško bunkeryje, MGB Klaipėdos sr. valdybos karinės-čekistinės grupės vykdytos karinės operacijos metu, žuvusių Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio partizanų Kazio Genio-Ugnies, Marijos Grauslienės-Aušrelės, Adomo Grauslio-Švyturio, Danieliaus Grauslio-Džiugo, Leono Grauslio-Jaunučio, Antano Vytės-Ąžuolo, Giros, taip pat 1952 m. sausio 26 d. Žadvainių miške žuvusių Žemaičių apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio partizanų Juozo Oželio-Dagilio, Onos Juškienės-Stirnos ir 1955 m. rugsėjo 20 d. sušaudyto Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Geležinio Vilko būrio vado Vlado Antano Jonušo-Vilko bei Juozo Tautkevičiaus-Genio atminimo paminklinis kryžius.

Pastatytas 1999 m. partizanų ryšininkės Zuzanos Pakalniškytės-Norkienės, jos vyro Stasio Norkaus, Stanislovo Vytės rūpesčiu. Jiems talkino Liucija Padagienė iš Veiviržėnų. Raides granito plokštėse iškalė Jonas Verbauskas iš Klaipėdos.

11. Rietavo seniūnija Motiejų kaimas Girėnų miškas (koordinatės: Š 55˚38’40“R 22˚01’47“’)

Šioje vietoje 1944 m. rugpjūčio 14 d. „raudonųjų partizanų“ pasaloje sušaudytų Tėvynės Laisvės kovų dalyvių pulkininko leitenanto Prano Budraičio, jo sūnaus Edvardo Budraičio, kapitono Igno Kontrimo ir jų vairuotojo Antano Gailiūno atminimo kryžius.

Pastatytas 2004 m. P. Budraičio sūnėnų Alvydo ir Virginijaus Rimkevičių rūpesčiu. Atminimo paminklas-kryžius šiems asmenims pastatytas ir jų palaidojimo vietoje Rietavo kapinėse. Iniciavo Rietavo kapinių prižiūrėtoja Zofija Ruškienė, pulkininko  Prano Budraičio sesuo Stefa Budraitytė-Jakutienė. Paminklo remonto darbus atliko jaunieji šauliai, vadovaujami Prano Liutkaus.

12. Rietavo savivaldybės Girėnų girininkija Šventų (Šilų) miškas (koordinatės: Š 55˚37’09“R 22˚02’28“)

Šioje vietoje buvusiame bunkeryje 1952 m. vasario 18 d. MGB apsaugos kariuomenės kareivių ir MGB Rietavo r. skyriaus stribų grupės vykdytos karinės-čekistinės operacijos metu žuvusių Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos vado Algirdo Liatuko-Vasario, Lukšto būrio partizanų Juozo Matučio-Laimučio, Alfonso Pūdžemio-Arimanto, Juozo Vitkaus-Aido, Konstancijos Žilienės-Laimos, Zubrienės ir ligoninėje nuo žaizdų mirusio partizano Prano Kromelio-Šalies atminimo kryžius ir atstatyta partizanų žeminė.  Kryžiaus aut. tautodailininkas Augustinas Rupšys. Kryžius ir atstatytas bunkeris atidengti 1996 m. lapkričio 23 d. SKAT Šilalės kuopos vado Jeronimo Oželio, Kvėdarnos mokyklos direktoriaus Eugenijaus Ivanausko, Šilalės r. savivaldybės Kultūros centro darbuotojos A. Gedvilienės ir Žadeikių Kultūros namų direktoriaus Kazio Paleko rūpesčiu. Žeminė atstatyta autentiškai, pagal partizanės Milės Vaitkutės pasakojimą.

13. Rietavo savivaldybės Tverų seniūnijos Plauskinių kaimas (koordinatės: Š 55˚46’48“ R 22˚08’13“)

1945 m. liepos 24 d. NKVD užnugario apsaugos kariuomenės 130-ojo pasienio pulko kareivių žiauriai nužudytų Plauskinių kaimo gyventojų Juozo Rėkašiaus, gim. 1909 m., Stasio Varpjoto, gim. 1928 m., Stasio Pemedinčio, gim. 1922 m. Liudviko Pliuškio, gim. 1910 m., Simono Jurkaus, gim. 1901 m., Kazio Kalniko, gim. 1897 m., Mykolo Navardausko, gim. 1898 m., Pranciškaus Pauliko, gim. 1891 m. atminimo paminklas.

Paminklas pastatytas nužudytųjų artimųjų Vladislavos Jonikienės ir Kosto Kalniko rūpesčiu, pašventintintas 1989 m. liepos 20 d.

14.  Rietavo dvaro sodyba Raudonųjų vartų alėja,  prie Didžiojo tvenkinio rytinės pakrantės

Koplytstulpis „Už Lietuvos laisvę 1944-1953 m. žuvusių Rietavo krašto žmonių atminimui“.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos konservatorių partijos ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos Rietavo skyrių rūpesčiu pastatytas dvaro sodybos pietiniame parteryje 1998 m. birželio 14 d.

Aut. Vytautas Malakauskas, kalvis Jonas Aleksa. Rietavo Oginskių kultūdo istorijos muziejaus iniciatyva 2014 m. restauruotas ir perkeltas į dabartinę vietą – Rietavo dvaro sodybos Raudonųjų vartų alėją. Pašventintas 2014 m. birželio 14 d. Restauravo Antanas Šiuparys ir Vytas Rutkauskas.