S. Kauliaus palaikai buvo palikti nužudymo vietoje. Vėliau juos palaidojo prie Repšaičių (dabar Plungės r. Stalgėnų sen.) k. senųjų kapinių. Kapą žymi 2016 m. gruodžio 22 d. pastatytas tipinis atminimo ženklas (aut. dizaineris Romas Navickas). 1945 m. rugpjūčio 5 d. S. ir V. Stonkų bei jų tėvo palaikus artimieji palaidojo Rietavo m. kapinėse.
Tėvas STONKUS VLADISLOVAS, Leonardo, gimė 1893 m. spalio 11 d Telšių aps. Rietavo vls. Daugėlalių k. Valstietis. Partizanų ryšininkas nuo 1944 m. Namuose buvo įrengtas bunkeris, kuriame slapstėsi Rietavo vls. viršaitis Augustinas Bendikas. Vėliau jam bunkerį įrengė miške. Palaikė ryšį su partizanais Albinu Kelpša, Kostu Kelpša-Natrele, Kazimieru Juozaičiu-Meteoru, Vladu Sungaila ir kt. Aprūpindavo juos maistu ir apranga. 1945 m. rugpjūčio 4 d. savo namuose nužudytas NKVD kareivių (stribų). 2000 m. gruodžio 13 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
1945 m. rugpjūčio 7 d. Telšių aps. Rietavo vls. Pelaičių k. apylinkių Kulgalio pamiškėje NKVD Rietavo kareivių ir stribų nušauti partizanai:
- MICKUS PETRAS, Pranciškaus, gimė 1921 m. sausio 1 d. Telšių aps. Rietavo vls. Pelaičių k. Dirbo tėvų ūkyje. 1945 m. sausio mėn., vengdamas mobilizacijos į sovietų armija, tapo partizanu. 2004 m. liepos 12 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
- MICKUS PRANAS, Prano, gimė 1919 m. vasario 14 d. Telšių aps. Rietavo vls. Pelaičių k. Mokėsi Rietavo L. Ivinskio pradžios mokykloje. Dirbo tėvų ūkyje. 1945 m. sausio mėn., vengdamas mobilizacijos į sovietų armija, tapo partizanu. 2002 m. gruodžio 20 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
Žuvusiųjų palaikai sumesti į durpyną Kulgalio miške. Kitą dieną tėvo, Prano žmonos Stasės ir kaimyno Kazimiero Bukio slapta palaidoti Rietavo m. kapinėse.
1947 m. lapkričio 26 d. naktį Klaipėdos aps. Endriejavo vls. Kačių k. apylinkių miške įrengtame bunke-ryje MGB Telšių aps. skyriaus grupės vykdytos karinės čekistų operacijos metu žuvę Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Endriejavo (Kaributo) kuopos Vytenio būrio partizanai:
- DARGAITĖ EUGENIJA, Stanislovo, g. 1925 m. Gyveno Telšių aps. Žarėnų vls. Pažėrų k. Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Endriejavo (Kaributo) kuopos Vytenio būrio partizanė.
- STONKUS JUOZAS-STERBA, g. Kretingos aps. Endriejavo vls. Dausynų k. Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Endriejavo (Kaributo) kuopos Vytenio būrio partizanas.
1947 m. naktį iš lapkričio 31 d. į gruodžio 1 d. Telšių aps. Luokės vls. Ringalių k. Liudviko Varpu-činsko sodyboje pačių partizanų (LSSR MGB vykdyto agentūrinio dezinformavimo įtakoje) nužudyti:
- JUOZAITIS KAZIMIERAS-METEORAS, KAZYS, Baltramiejaus, gimė 1903 m. rugsėjo 15 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Skriaudžių k. Baigė gimnaziją. Lietuvos kariuomenės kapitonas. Tarnavo Plungėje. Gyveno Telšių aps. Rietavo vls. Sakelių k. Partizanas nuo 1945 m. Vadovavo partizanų būriui, veikusiam Plungės ir Alsėdžių valsčių Pauškių, Pyvorų, Stalgo ir Vainaičių miškuose. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Plungės kuopos vadas. 1947 m. gegužės 17 d., žuvus Šatrijos rinktinės vadui Stasiui Beniuliui-Seneliui, Žarai, birželio 5 d. tapo šios rinktinės vadu, taip pat pasiskelbė ir Žemaičių apygardos vadu. 1999 m. lapkričio 3 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
- žmona JUOZAITIENĖ (GINTALAITĖ) JADVYGA REGINA, Mateušo, gimė 1911 m. lapkričio 11 d. Telšių aps. Rietavo vls. Jomančių k. Baigė gimnaziją. Mokytojavo. 1935 m. balandžio 22 d. ištekėjo už K. Juozaičio. Gyveno Telšių aps. Rietavo vls. Sakelių k. Nuo 1945 m. vasaros Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanė. 1999 m. spalio 7 d. jai pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
Juozaičio palaikai po trijų dienų, naktį sodybos šeimininko Liudviko Varpučinsko ir jo kaimyno Kosto Žimkaus buvo palaidoti prie Ringalių k. senųjų kapinaičių tvoros. J. R. Juozaitienės palaikai, kaip teigiama, palaidoti Telšių r. Luokės sen. prie Baltininkų tilto.
1949 m. gegužės 23 d. Rietavo aps. Rietavo vls. Spraudžio k. apylinkėse prie Letauso upės MGB Klaipėdos aps. skyriaus karinės čekistų grupės vykdytos karinės operacijos metu žuvę Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio Lendrės grupės partizanai:
- BŪDVYTIS STANISLOVA)-LENDRĖ, Jono, 1920 m. Kretingos aps. Veiviržėnų vls. Arvydiškių k. Eigulys. Partizanas nuo 1944 m. Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio vadas. 1999 m. gegužės 12 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. gegužės 20 d. įsakymu jam suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis (po mirties).
- BIDVA KAZYS-PLIENAS, Povilo, 1908 m. Tauragės aps. Kvėdarnos vls. Šakėnų k. Gyveno Kvėdarnos vls. Judrėnų k. Baigė Judrėnų pradžios mokyklą, šešias progimnazijos klases. Mokėsi Švėkšnos gimnazijoje. Dirbo Priekulės pieninėje. Kvėdarnos vls. Užvėnų k. kartu su Pakalniškiu pastatė Lurdą, kuris stovi iki šios dienos. LLA karys nuo 1944 m. Partizanas nuo 1946 m. spalio mėn. Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio Lendrės grupės partizanas. 2000 m. spalio 11 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
- BŪDVYTIS VLADISLOVAS-VĖJAS, Jono, g. 1923 m. Kretingos aps. Veiviržėnų vls. Arvydiškių k. Mokėsi Švėkšnos gimnazijoje. Dirbo Veiviržėnų vls. Liepaičių girininko pavaduotoju. Partizanas nuo 1946 m. Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės štabo darbuotojas. 1999 gegužės 12 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
- DARKŠAS STEPONAS-DOBILAS, Petro, g. 1926 m. Kretingos aps. Endriejavo vls. Lelėnų k. Gyveno Endriejavo vls. Toliotų k. Partizanas nuo 1945 (1946) m. Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio Lendrės grupės
- GRAUSLYS PRANAS-KARDAS, DARIUS, Petro, g. 1912 m. Telšių aps. Rietavo vls. Girdvainių k. Partizanas nuo 1947 m. Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio Lendrės grupės
- MAŽUTIS ANTANAS-VĖJAS, DEBESIS, Juozo, gimė 1910 m. rugpjūčio 20 d. Tauragės aps. Švėkšnos vls. Balsėnų k. Baigė keturis Balsėnų pradžios mokyklos skyrius. Partizanas nuo 1944 m. kovo mėn. Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio Lendrės grupės partizanas. 1948 m. birželio naktį iš 7 į 8 dalyvavo Veiviržėnų miestelio užėmime. 1999 m. vasario 17 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
- PIVORIUS PRANCIŠKUS-KARALIUKAS, Prano, g. 1928 m. Kretingos aps. Veiviržėnų vls. Vilkių k. Gyveno Veiviržėnų mstl. Suimtas 1948 m. birželio mėn. pradžioje. Paleistas. Pagal partizanų nurodymą dirbo Veiviržėnų vls. stribu. Talkino partizanams. 1948 m. birželio naktį iš 7 į 8 d. dalyvavo Veiviržėnų miestelio užėmime. Nuo 1948 m. birželio 8 d. Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio Lendrės grupės
- RIAUKA JONAS-MĖNULIS, Jurgio, g. 1922 m. Vainių k. (dabar Klaipėdos r. Veiviržėnų sen.) 1945 m. slapstėsi nuo mobilizacijos į sovietų armiją. 1946 m. pavasarį Šilutėje buvo suimtas. Mobilizuotas į sovietų armiją. 1948 m. grįžo po tarnybos, bet birželio mėn. pradžioje vėl buvo suimtas. Kalintas ir tardytas MGB Veiviržėnų vls. poskyrio ir stribų būstinės pastate. Iš kart tapo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio Lendrės grupės partizanu. 1999 m. gegužės 12 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
- RUSTEIKA JONAS-ŠTURMAS, Stanislovo, g. 1925 m. Tauragės aps. Kvėdarnos vls. Šakėnų k. Baigė Judrėnų pradžios mokyklą. Vokiečių okupacijos metais dirbo seniūno pavaduotoju. Mobilizuotas į sovietų armiją. 1946 m. gruodžio mėn. pabėgo iš traukinio ir tapo partizanu. Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio Lendrės grupės partizanas. 1999 kovo 1 d. jam pripažintas kario svanorio statusas (po mirties).
- TOLIUŠIS BRONISLOVAS-JAZMINAS, Onos, gimė 1920 m. vasario 16 d. Tauragės aps. Kvėdarnos vls. Girininkų (Judrėnų) k. Baigė keturis Judrėnų pradžios mokyklos skyrius. Dvylikos metų pradėjo tarnauti pas to paties kaimo ūkininką Antaną Pakalniškį. Tarnavo pas jį ir kitus ūkininkus iki pirmosios sovietų okupacijos. Ateitininkų kuopos narys. Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, bandė pasitraukti į Vokietiją, bet pasiekė tik Klaipėdą (buvo sugrąžintas atgal). 1943 m. vedė Bronislavą Savickaitę. Augino tris vaikus (vienas mirė). Pokaryje su šeima gyveno 7 ha mamos ūkyje. Palaikė ryšį su Judrėnų apylinkės sekretoriumi ir partizanų ryšininku Kaziu Pupale-Karveliu. Pastarajam išėjus pas partizanus tapo partizanų ryšininku. Apie 1947 m. buvo suimtas, tardytas MVD-MGB Kvėdarnos vls. poskyryje. Paleistas tapo partizanu. Pradžioje slapstėsi vienas. Kęstučio apygardos Būtigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio Lendrės grupės 1998 m. gruodžio 31 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
ŽEMGULYS KAZIMIERAS-VARNAS, Kazio, g. 1912 m. Kretingos aps. Veiviržėnų vls. Liepaičių k. Gyveno Veiviržėnų vls. Vilkių k. Baigė pradžios mokyklą. Partizanų ryšininkas nuo 1946 m. Suimtas ir tardytas MVD-MGB Veiviržėnų vls. poskyrio ir stribų būstinės pastate, Klaipėdoje. Paleistas. Nuo 1948 m. Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Pilies būrio Lendrės grupės partizanas. 1999 m. kovo 30 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).