Kęstučio apygardos
Butigeidžio rinktinės
Dariaus tėvūnijos
Geležinio vilko būrys
Prasidėjus rezistencinėms kovoms, Judrėnų miškų apsupti Plunkėnai atsidūrė ties pačia nematomo fronto linija. Iš šio kaimo kilę ir daugiau rezistentų, tačiau bene aktyviausiai į Laisvės kovų sąjūdį įsitraukė Steponas Venckus bei jo sesuo Veronika, kuri žuvo 1953 m. S. Venckus kovojo toliau, priklausė vienai iš paskutinių apylinkėje veikusių partizanų grupių. 1954 m. birželo 20 d. kartu su bendražygiais jis atėjo į kaimą pasimatyti su artimaisiais. Tuo pasinaudoję emgebistai klastingai apnuodijo ir suėmė Dariaus tėvūnijos vadąAntaną Jonušą-Vilką bei jo pavaduotoją Juozą Tautkevičių-Genį. Įvykdyti šią operaciją saugumiečiams padėjo partizano Kazio Poškos-Granito sesuo, naiviai tikėjusi, kad emgebistai turi bent šiek tiek garbės. Jie garantavo, kad jos brolį paliks gyvą, tačiau suėmimo metu nušovė. Šios operacijos metu mirtinai sužeistas ir minėtas S. Venckus-Švytrūnas.
Antanas Jonušas-Vilkas (1915-1955) gimęs Alkupio kaime (Šilalės rajone), Pilies būrio vadas. 1954 m. birželio 24 d. suimtas, nuteistas sušaudyti,1955 m. rugsėjo 26 d. mirties nuosprendis įvykdytas Maskvoje. Nereabilituotas, nes pagal Lietuvos Respublikos AT 1990 m. gegužės 2 d. įstatymo ,,Dėl asmenų represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo 1 str., asmenų nuteistų už dalyvavimą darant genocido nusikaltimus, o taip pat beginklių civilių žmonių žudynėse ir kankinimuose, pilietinės teisės neatstatomos. Neamžinamas… Iš LGGRTC pažymos 2005 m.
Tautkus-Tautkevičius Juozas-Genys, gimė 1902 m. Užventyje, Kelmės rajne. Dirbo policininku Raseiniuose, buvo nuovados viršininkas. Dariaus rajono Pušies rinktinės Rambyno, vėliau Vilko būrio partizanas. 1954 06 20 apnuodytas ir suimtas kartu su būrio vadu A. Jonušu — Vilku. Nuteistas 25 metams, kalėjo Intos lageriuose. Mirė lageryje.
V. ir J. Almonaitis Pietų Ceklis (112-113 psl.) apie J. Tautkevičių rašo, kad jis kalėjo 21 m. Jis buvo vienas iš kelių Pilies būrio partizanų, sulaukusių Lietuvos atgimimo.
1959 05 04 Buišiuose, Kvėdarnos v., Kazio Nogniaus sodyboje, įvyko turbūt paskutinis Kęstučio apygardos partizanų mūšis. Po niekšingos išdavystės, sunkioje kovoje žuvo du jauni partizanai Petras Oželis-Jaunutis ir Feliksas Urbonas-Algirdas.
Oželis Petras-Jaunutis, gimė 1932 m. Lekiškėje, Švėkšnos valsčiuje. Partizanas nuo 1949 03 27 (pabėgo nuo trėmimo). Kovojo Pušies rinktinės Vilko būryje. Nuo 1955 m. grupės vadas. Žuvo 1959 05 04 Buišiuose, Kvėdarnos valsčiuje, Kazio Nogniaus sodybos gyvenamajame name. Kartu žuvo Feliksas Urbonas. Tai buvo paskutiniai Žemaitijos partizanai. Likę vieni du, jie atkakliai tęsė kovą – spausdino atsišaukimus, leido laikraštėlį ’’Knygnešių keliu” (jiems žuvus du numerius dar išleido jų bendradarbis partizanas Gediminas). 1959-aisiais buvo klastingai išduoti ir žuvo. Tuo ir baigėsi nelygi ginkluota kova Žemaitijoje – buvo sunaikinta paskutinė Jungtinės Kęstučio apygardos, įnešusios savo garbingą indėlį į išsivaduojamąją kovą, Laisvės kovotojų – partizanų grupė.
Urbonas Feliksas-Algirdas, gimė 1937 m. Stemplėse, Švėkšnos valsčiuje. Partizanas nuo 1956 m. Žuvo 1959 05 04 Buišiuose, Kvėdarnos apylinkėje, Kazio Nogniaus sodyboje. Kartu žuvo P. Oželis. Tai buvo paskutiniai Žemaitijos partizanai, vieni tęsę nelygią kovą, leidę pogrindinę spaudą. Jiems žuvus buvo sunaikinta paskutinė Jungtinės Kęstučio apygardos Laisvės kovotojų – partizanų grupė.