Kęstučio apygardos
Butigeidžio rinktinės
Dariaus tėvūnijos
Rambyno-Pilies būrys
V. ir J. Almonaičiai „Pietų Ceklis“ rašo: „Partizaninio karo metu Žadvainių miške laikėsi, ramybės vietos sovietinei valdžiai nedavė, Pilies (Rambyno) būrio skyrius. Apytikriai nuo 1950 m. jam sėkmingai vadovavo buvęs šaulys Antanas Kontrimas-Parama (g.1909). Šių kovotojų netiesiogine žūties priežastimi tapo… rūkymas. Vyrams vis reikėjo cigarečių. Jų parūpndavo netolimame Pajūrio kaime gyvenęs ryšininkas, slapyvardžiu Dėdė. Negera akis nužiūrėjo, kad šis asmuo rūkalų perka neįprastai daug. Apie tai sužinoję saugumiečiai ryšininką neviešai suėmė, pradėjo tardyti ir kankinti. Deja, Dėdė neatsilaikė ir 1952 m. sausio 26 d. atvedė emgebistus tiesiai prie bunkerio. Net ir žinodami jo vietą, puolėjai nerizikavo – operacijai sutelkė 270 kareivių ir 130 stribų! Toks jėgų santykis – 1 prieš 80 – lėmė, kad partizanai atsilaikyti negalėjo, nors įsitvirtinę žeminėje kovojo visą dieną – nuo ryto iki sutemų… Po tragiškų 1952-ųjų įvykių netoli partizanų žeminės augusios eglės kamiene kažkas išraižė nedidelį kryželį. Medkirčiai šio medžio pagarbiai nelietė, 2016 m. eglės kamienas jau buvo 2,45 m apimties. Kryželis išliko ir padėjo šių apylinkių istorija besidominčiam Petrui Turkiui vėl surasti partizanų žūties vietą.“
Žuvusių partizanų palaikai buvo niekinami Rietave, ir užkasti dvaro sodyboje prie buvusios Oginskių karietinės, atliekų duobėje, dumblėtoje tvenkinio pakrantėje. Palaikai buvo surasti 2010 m. vykdant arklidžių ir dvaro sodybos tvarkymo darbus. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, atlikęs istorinius-archyvinius tyrimus ir bendradarbiaudamas su žuvusiųjų partizanų giminėmis, nustatė, kad žuvusieji yra Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Rambyno-Pilies būrio partizanai. Jie buvo iškilmingai perlaidoti 2012 m. sausio 13 d. Rietavo kapinėse.
1952 metų sausio 26 dieną, Žadvainių miške žuvo:
Grupės vadas KONTRIMAS Antanas-Parama, Tomas, gimęs 1909 m. Spraudės kaime, Rietavo valsčiuje. Pilies (Rambyno) būrio partizanas. Žuvo 1952 m. sausio 26 d. Žadvainių miške, Rietavo valsčiuje, apsupties metu, kartu su savo būrio partizanais.
GEDMINTAS Antanas-Lakštutis, gimęs 1934 m. Spraudėje, Pelaičių apylinkėje. Išėjo į partizanus būdamas moksleivis. Žuvo 1952 m. sausio 26 d. Žadvainių miške, Rietavo valsčiuje, apsupties metu kartu su Pilies (Rambyno) būrio partizanais.
GRAUSLYS Pranas-Pavasaris, gimęs 1912 m. Žuvo 1952 m. sausio 26 d. Žadvainių miške, Rietavo valsčiuje, apsupties metu kartu su Pilies (Rambyno) būrio partizanais.
JUŠKIENĖ Ona-Stirna, Onutė gimusi 1923 m. Rindėse, Rietavo valsčiuje. Iki išeinant kovoti į partizanų gretas buvo ūkininkė. Žuvo 1952 sausio 26 d. Žadvainių miške po visą parą trukusių kautynių.
OŽELIS Juozas–Dagilis, gimė 1923 m. Lekiškėje, Švėkšnos valsčiuje. Partizanas nuo 1949 m. kovo mėnesio, nes pabėgo nuo trėmimo. Kovojo įvairiuose partizanų būriuose. Žuvo 1952 sausio 26 d. Žadvainių miške po visą parą trukusių kautynių.
Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Kontrimo-Paramos būrio partizanams taip pat priklausė Gumuliauskas Jeronimas-Mindaugas, Budginas Stasys-Klevas ir Pupalė Kazimieras-Karvelis (yra priklausęs ir Antano Jonušo-Vilko grupei). 1952 metų balandžio 8 dieną Pyvorų miške buvusioje žeminėje žuvo Pupalė Kazimieras-Karvelis ir partizanas Gumuliauskas Jeronimas–Mindaugas. Į nelaisvę pateko Budginas Stasys-Klevas, kuris vėliau kalėjo lageryje.
GUMULIAUSKAS Jeronimas-Mindaugas, gimė 1927 m. Judrėnų valsčiuje. Žuvo 1952 m. balandžio 8 dieną miške prie Pivorų kaimo.
PUPALĖ Kazys-Karvelis, gimė 1927 Dariškės kaime, Kvėdarnos valsčiuje. Į partizanų gretas įstojo 1946 m. Emgebistai ir stribai norėdami jį sugauti rengė pasalas Pupalių namuose, sodyboje, kurioje gimė lakūnas Steponas Darius. Manoma, kad stribai sudegino istorinę sodybą, nes nepavyko sugauti Pupalės Kazio-Karvelio. Jis dalyvavo daugelyje kautynių, taip pat ir tragiškame 1949 m. įvykyje prie Spraudžio. Jam ir dar vienam partizanui pavyko pabėgti. Žuvo 1952 metų balandžio 8 dieną Pyvorų miške, susidūręs su enkavedistais.
BUDGINAS Stasys-Klevas, kilęs iš Dariaus kaimo, Kvėdarnos valsčiuje. Partizanas nuo 1945 m. 1952 metų balandžio 8 dieną Pyvorų miške buvusioje žeminėje pateko į nelaisvę ir buvo kalintas lageryje. Partizaniniame judėjime dalyvavo jo brolis Antanas ir sesuo Marytė. Jie mirė Sibiro lageriuose.