Sudėtingai klostėsi Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų veikimas Rietavo apylinkėse. Žinomos keleto būrių veikimo ir žūties aplinkybės.
1945 m. birželio 3 d. Dausynų kaime žuvę Ticiaus būrio partizanai
1945 m. birželio 3 d. Dausynų kaime netoli gyventojo Juozo Vaišvilo namų per sušišaudymą su NKVD karine-čekistine grupe žuvo 3 Kosto Ticiaus būrio partizanai: Juozas Vaišvilas grupės vadas, Pranas Genčas, Antanas Lučinskas.
1948 m. gruodžio 6 d. Daugėdų kaime žuvę Rietavo kuopos partizanai
1948 m. gruodžio 6 d. Daugėdų kaime per susišaudymą su stribais užsidegė Zenono Kavecko namas, kuriame buvo 6 partizanai. Sudegė 3 Šatrijos rinktinės Rietavo kuopos partizanai: Zosė Kontvainaitė-Stasė (ryšininkė), Aloyzas Morkauskas ir Benas Vaičekauskas-Perioikas.
1949 m. gruodžio 2 d. žuvę Tverų būrio partizanai
1949 m. gruodžio 2 d. Telšių apskrities, Žariėnų valsčiaus ir Rietavo apskrities Tverų valsčiaus sandūros pelkėtoje miško vietovėje (dabar Telšių rajono savivaldybė) karinė grupė, sudaryta iš 7 MGB kariuomenės kareivių ir MGB Rietavo apskrities skyriaus stribo, vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu buvo aptiktas bunkeris, kuriame slėpėsi 4 Šatrijos rinktinės Tverų būrio partizanai. Per susišaudymą visi jie žuvo. Tai Bronė Armolytė, Jonas Laucevičius-Girėnas (būrio vado pavaduotojas), Kazimiera Vaičekauskaitė-Rūta ir Juozas Vaičekauskas-Kovarnis.
1950 m. gegužės 8 d. Daugėdų kaimo apylinkėse Gudalių miške žuvę Šatrijos rinktinės partizanai
1950 m. gegužės 8 d. Daugėdų kaimo apylinkėse MGB Rietavo skyriaus karinė-čekistinė grupė ieškojo partizanų. Buvo aptikta ir per susišaudymą žuvo 3 Šatrijos rinktinės partizanai: Pranas Cirtautas-Valys (Plungės būrio vadas), Kostas Kelpša-Natrelė (Rietavo būrio vadas) ir Ignas Varnelis-Zabinas (Plungės būrio vado pavaduotojas, grupės vadas).
Taip šį įvykį knygoje ,,Pietų Ceklis“ aprašo Vytenis ir Junona Almonaičiai:
,,1950 m. gegužės 8 d. buvusioje Gudalių davrelio sodyboje, kurioje gyveno partizanų rėmėjai Vyšniauskai, turėjo įvykti Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų, veikusių šiose apylinkėse, susitikimas. Įvykio liudininkė partizanų rėmėja Birutė Vyšniauskaitė-Ramunė (Griguolienė) pasakojo, kad tądien pas Vyšniauskus buvo susirinkę 14 partizanų: rinktinės štabo nariai, Rietavo ir Plungės būrių kovotojai. Šeiminnkė buvo paruošusi pietus, kai susirinkusieji gavo žinią, jog netoliese pasirodė emgebistai ir stribai. Partizanai ir dvi ryšininkės nusprendė pasitraukti į netoli, kitapus upelio, esantį miškelį. Bet priešas juos aptiko ir netikėtai užpuolė. Sutratėjo automatai bei kulkosvaidžiai, užvirė kautynės. Puolimas vyko iš šiaurinės ir vakarinės pusės, todėl partizanai išsisklaidė ir traukėsi pietų ir rytų kryptimis. Kovodami ir dengdami besitraukiančius žuvo Plungės būrio vadas Pranas Cirtautas-Valys, jo pavaduotojas Ignas Varnelis-Zabinas bei Rietavo būrio vienas iš skyrių vadų Kostas Kelpša-Notrelė. Stribų priverstas, gudališkis Vytautas Vyšniauskas jų kūnus nuvežė į Rietavą ir paliko numestus prie emgebistų būstinės (buvusios Oginskių dvaro oficinos). Kur palaikai buvo užkasti nežinoma.
Gudalių kautynėse kulkų išvengė pasitarime dalyvavę rinktinės štabo viršininkas Vladas Gečas-Tonis, Rietavo būrio vadas Juozas Sungaila-Ramutis. Deja, abu netrukus žuvo Kungių miške. Apie 1951-1952 m., padedamas Vyšniauskų, Gudalių miške žeminę įsirengė ir maždaug pusantrų metų joje sėkmingai slapstėsi paskutinis Šatrijos rinktinės vadas Povilas Bagdonas-Atlantas (suimtas 1954 m.).
2001 m. buvusi ryšininkė Birutė Griguolienė-Ramunė kartu su vyru Povilu partizanų žūties vietą pažymėjo mediniu atminimo kryžiumi.
1950 m. birželio 4 d. Kungių miške žuvę Merkio tėvūnijos partizanai
1950 m. birželio 4 d. MGB 2-N valdybos ir MGB Rietavo apskrities skyriaus operatyvinė grupė kartu su MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviais vykdė karinę-čekistinę operaciją. Per susišaudymą žuvo 5 Šatrijos rinktinės Merkio tėvūnijos partizanai: Cezaris Armalis-Cezaris (grupės vadas), Veronika Liudovika Bytautienė-Ąžuolė, Vladas Gečas-Tonis (rinktinės štabo viršininkas, tėvūnijos vadas), Olga Markauskaitė Armalienė-Ponia ir Juozas Sungaila-Ramutis (tėvūnijos vado pavaduotojas, Rietavo būrio vadas).
Vladas Gečas-Algimantas, Tonis, naudojo ir Tonio Oginskio slapyvardį.
Stalgėnuose 1918 m. gimęs V. Gečas buvo tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, turėjo puskarininkio laipsnį. Karo metais dirbo eiguliu, gerai pažinojo aplinkinius miškus. 1946 m. tapo partizanu, netrukus pradėjo vadovauti būriui, o nuo 1947 m. – kelis būrius jungusiai Rietavo kuopai. 1948 m. paskirtas Minijos rajono (Merkio tėvūnijos) vadu, 1949 m.- dar ir Šatrijos rinktinės štabo viršininku. Už ypatingus nuopelnus V. Gečas 1949 m. apdovanotas Laisvės kovos kryžiumi.
Rinktinės vadai ir štabo viršininkai visuomet buvo emgebistų taikinyje. Susekti Tonį jiems padėjo tarp partizanų rėmėjų integruoti agentai ,,Rugys“ ir ,,Rūta“. Partizanai buvo apnuodyti tad negalėjo tinkamai pasipriešinti.
1950 m. liepos 27 d. Jankaičių kaime žuvę Merkio tėvūnijos Tonio (Gangsterio) būrio partizanai
Tonio (Gangsterio)būrys veikė Endriejavo apylinkėse, Pivorų-Jankaičių miškuose.
1950 m. liepos 27 d. Jankaičių kaime 80 MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareivių grupė vykdė karinę operaciją. Netoli gyventojo Edvardo Norvilo sodybos, rugių lauke, išduoti buvusio bendražygio, žuvo 4 Šatrijos rinktinės Merkio tėvūnijos Tonio (Gangsterio) būrio partizanai,: Benediktas Dausynas-Vainutas, Antanas Markevičius-Gangsteris, Tonis (būrio vadas), Zofija Skuodaitė-Bendikienė-Ponia ir Antanas Šateikis-Dargis.
Kūnai išniekinti 1950 m. liepos 28 d. Endriejave.
Markevičius (kitur Markauskas) Antanas-Tonis (kitur Gangsteris) gimė 1921 m. Rietavo valsčiaus Pivorų kaime. Vadovavo Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Tonio būriui, veikusiam Endriejavo apylinkėse, Pivorų-Jankaičių miškuose.
Skuodaitė-Bendikienė Zofija-Ponia gimė 1919 m. Telšių apskrities Rietavo valsčiaus Bubėnų kaime.
Šateikis Antanas-Dargis gimė 1925 m. Telšių apskrities Rietavo valsčiaus Pivorų kaime. Partizanų ryšininkas nuo 1945 m. Į partizanų gretas įstojo 1949 m. kovo 26 d., po to, kai buvo ištremta Šateikių šeima.
Dausynas Benediktas-Vainutas gimė 1932 m. Telšių apskrities Endriejavo valsčiuje.
1951 m. sausio 23 d. Žilaičių kaime žuvę Vakarų Lietuvos srities Jūros apsaugos būrio partizanai
1951 m. sausio 23 d. Žilaičių kaime MGB Rietavo rajono skyriaus operatyvinė grupė vykdė
karinę-čekistinę operaciją. Jos metu aptiktame bunkeryje žuvo 3 Vakarų Lietuvos srities Jūros apsaugos būrio partizanai: Mykolas Kleiba-Dagys, Aniceta Vainoraitė-Severiutė ir Zigmantas Vainoras.
1989 m. palaikai buvo palaidoti Endriejavo kapinėse.
Kleiba Mykolas–Dagys gimė 1927 m.
Vainoraitė Aniceta–Severiutė gimė 1928 m. Telšių apskrities Tverų valsčiaus Gomantlaukio kaime. Žuvo kartu su broliu Zigmantu.
Vainoras Zigmantas gimė 1931 m. Telšių apskrities Tverų valsčiaus Gomantlaukio kaime. 1949 m. įstojo į Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų gretas. Žuvo kartu su seserimi Aniceta-Severiute ir kitais partizanais.
1952 m. kovo 31 d. Užpelių miške žuvę Šatrijos rinktinės Būro būrio partizanai
1952 m. kovo 31 d. Užpelių miške MGB Rietavo rajono skyriaus operatyvinė grupė vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu buvo aptiktas antžeminis bunkeris, kuriame slėpėsi 5 Šatrijos rinktinės Būro būrio partizanai. Per susišaudymą 4 iš jų žuvo. Tai Viktoras Bubliauskas-Būras (būrio vadas), Jonas Lečas-Elnias – apygardos štabo apsaugos būrio vadas, Vaclovas Platakis ir Bronius Siautilas-Aušra. Partizanei Platakytei, pasinaudojus tuo, jog temo, pavyko išsigelbėti.
Bubliauskas Viktoras-Būras gimė 1929 m. Telšių apskrities Tverų valsčiaus Gomantlaukio kaime. Į partizanų gretas įstojo 1949 m. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanas. Būrio vadas.
Siutilas Bronius-Aušra gimė 1932 metais.
Lečas Jonas -Elnias gimė 1927 metais.
Platakis Vaclovas gimė 1929 metais.
Informacijos šaltiniai:
Vakarų Lietuvos partizanų sritis: atlasas 154,191, 207, 209, 210, 222 puslapiai;
J. AlmonaičiaiPietų Ceklis 66-68 psl.
http://genocid.lt/
http://www.partizanai.org/